Dešimt didžiausių dešimtmečio M&A sandorių Lietuvoje
Antrajame šio tūkstantmečio dešimtmetyje (2010 m. – 2020 m.) Lietuvos M&A sandorių rinka matė ir šilto ir šalto: nuo didžiosios finansų krizės, parklupdžiusios ne vieną lietuvišką verslą, iki stipraus ekonomikos atsigavimo, pakirsto tik pasaulinės pandemijos realijų. Užsienio investuotojai aktyviai investavo į Lietuvos rinką, o sustiprėję lietuviški verslai ieškojo erdvės augimui už Lietuvos ribų. Štai dešimties didžiausių dešimtmečio M&A sandorių Lietuvoje, kurių vertės yra atskleistos, apžvalga.
10 vieta: 2014 m. Lenkijos draudimo gigantas PZU SA susitarė su Airijos RSA Insurance Group dėl trijų draudimo bendrovių – tarp jų „Lietuvos draudimas“ – įsigijimo. Bendra sandorio vertė siekė apie 360 mln. eurų, už „Lietuvos draudimas“ buvo sumokėta 191 mln. eurų. Nors PZU SA Lietuvos rinkoje veikė ne vienerius metus DK „PZU Lietuva“ vardu, visgi proga įsigyti rinkos lyderį jie nepasinaudoti negalėjo. Įdomu tai, kad įsigydami „Lietuvos draudimas“ ir vykdydami Lietuvos Konkurencijos Tarybos reikalavimus, PZU įsipareigojo parduoti dalį savo verslo Lietuvos rinkoje. PZU žengė kiek netradicinį žingsnį, ir už 54 mln. eurų pardavė DK „PZU Lietuva“ akcijas Šiaurės šalių draudimo grupei „Gjensidige“. Ši, kartu su jau valdomu verslu Lietuvoje, iš karto šoktelėjo į antrąją poziciją ne gyvybės draudimo rinkoje, po paties „Lietuvos draudimas“.
9 vieta: 2010 m. JAV mokslinių tyrimų bendrovė „Thermo Fisher Scientific“ įsigijo „Fermentas International“, kuri valdė didžiausią Lietuvos biotechnologijų įmonę „Fermentas“. Sandoris siekė 260 mln. JAV dolerių (211 mln. eurų). Akcijas pardavė apie 100 akcininkų, tame tarpe - fondas „Summit Partners“ bei bendrovės įkūrėjai, vadovai ir darbuotojai. Tai buvo vienas pirmųjų atvejų Lietuvos istorijoje, kuomet sandorio sėkmę nulėme sėkmingas tandemas: bendrovės įkūrėjai ir vadovai, sukurę reagentų gamybos rinkos lyderį Europoje, 2007 m. į akcininkus pasikvietė finansinį investuotoją „Summit Partners“. Dirbdami kartu, jie per trejus metus padidino pardavimus Šiaurės Amerikoje bei Azijoje, padarė reikalingas investicijas bei įsigijimus, ir galiausiai sudomino rinkos milžiną Thermo Fisher Scientific, kuris ir toliau aktyviai investuoja į plėtrą Lietuvos padalinyje.
8 vieta: Švedijos „Telia Company“ per praėjusį dešimtmetį Lietuvoje įvykdė du reikšmingus sandorius. Visų pirma, per 2011 m. ji ženkliai padidino savo turimą akcijų paketą telekomunikacijos bendrovėje „Telia Lietuva“ (tuomet ji vadinosi „Teo“) – išleidusi apie 100 mln. eurų, pasididino akcijų paketą nuo 68,29 proc. iki 88,15 proc. Visgi, į dešimtmečio svarbiausių sąrašą ji patenka dėl 2015 m. įvykdyto 100 proc. mobilaus ryšio bendrovės „Omnitel“ sandorio. Tiesa, „Omnitel“ tuo metu priklausė pačiai „Telia“ grupei; visgi, sandoris vyko su nepilnai valdoma „Teo“ bendrove, turinčia nemažai smulkiųjų akcininkų Lietuvoje. Užbaigę šį sandorį „Teo“ ir „Omnitel“ pradėjo bendrą naujos kartos telekomunikacijų verslą Lietuvoje. Po kelis metus vykusios integracijos pasaulį išvydo „Telia“ prekės ženklu pavadinta, integruotas IT, televizijos ir telekomunikacijos paslaugas teikianti rinkos lyderė.
7 vieta: 2014 m. siekiant įgyvendinti III ES energetikos paketą bei Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo reikalavimus dėl gamtinių dujų perdavimo ir gamtinių dujų gavybos bei tiekimo veiklų atskyrimo, Lietuvos valstybei atsivėrė galimybė susitarti su Vokietijos koncernu „E.ON Ruhrgas International“ dėl jo turimų Lietuvos energetikos įmonių „Lietuvos dujos“ (38,9 proc.), „Amber Grid“ (38,9 proc.) ir LESTO (11,76 proc.) akcijų išpirkimo. Šalys sutarė sandorį įgyvendinti už 147,3 mln. eurų kainą. Vėliau, vykdant oficialų pasiūlymą, už 120,7 mln. eurų savo 37,1 proc. akcijų paketus dujų sektoriaus bendrovėse taip pat pardavė Gazprom. Priimti sprendimai leido Lietuvos valstybei sustiprinti derybinę poziciją diskusijose su pagrindiniu dujų tiekėju Gazprom, įgyti pilną kontrolę infrastruktūros ir energetikos sektoriaus plėtros projektuose.
6 vieta: „Maxima Grupė“ žengė reikšmingą žingsnį Lenkijos rinkoje, 2018 m. už bendrą 284 mln. eurų sumą įsigijusi 437 „Stokrotka“ parduotuvių tinklą valdančią „Emperia Holding S.A.“. Plėtra į Lenkiją padidino „Maxima Grupė“ žinomumą Centrinės Rytų Europos regione, bei leido diversifikuoti veiklą geografiškai. Netrukus po šio sandorio, „Maxima Grupė“ sėkmingai išplatino didžiausią tuo metu privataus kapitalo įmonės obligacijų emisiją Baltijos šalyse, ir tolimesnei veiklai pritraukė 300 mln. eurų. Po „Stokrotka“ ženklu taip pat buvo įsigytas mažesnis prekybos tinklas „Sano“, bei pradėta dar 2012 m. įsigyto „Aldik“ tinklo integracija.
5 vieta: Vaistinių tinklus valdanti „Vilniaus prekybos“ dukterinė įmonė „Euroapotheca“ 2018 m. pradžioje už daugiau nei 300 mln. eurų iš privačių Švedijos investuotojų nuosavybėn perėmė 114 įmonių, valdžiusių 156 „Apoteksgruppen“ pavadinimu veikiančias vaistines, bei iš Švedijos Karalystės įsigijo „Apoteksgruppen i Sverige Holding AB“ (AGHAB) bendrovę, kontroliuojančią „Apoteksgruppen“ vaistines jungiantį tinklą. Šis sandoris išlieka didžiausia Lietuvos kapitalo investicija už Lietuvos ribų. Be to, „Euroapotheca“ tais pačiais metais Estijoje įsigijo 13 „Ulikooli Apteek“ vaistines, bei didmeninės prekybos įmonę „Medapta“, bei dėl pasikeitusios strateginės krypties pasitraukė iš Ukrainos rinkos. Per pusmetį grupės verslo apimtys išaugo dvigubai, buvo sustiprintos pozicijos Šiaurės Europos bei Centrinės ir Rytų Europos regione.
4 vieta: 2011 m. Kanados farmacijos bendrovė „Valeant Pharmaceuticals” įsigijo generinių vaistų kompaniją „Sanitas” už 312,9 mln. eurų. Tai - viena skambiausių kapitalo rinkų bei privataus kapitalo sektoriaus sėkmės istorijų. Trys investicinės bendrovės (CVCI, Invalda, Amber Trust I) nuo 2003 metų investavo į bendrovės gamybinius pajėgumus, bei į strateginius įsigijimus Lenkijoje (Jelfa) ir Slovakijoje (Hoechst-Biotika). Valeant Pharmaceuticals pasiūlyta kaina už vieną akciją buvo maždaug 80% didesnė nei „Sanitas” akcijos biržos kaina sandorio paskelbimo dieną; tai buvo įspūdinga žinia ir smulkiesiems akcininkams, nes vėliau pirkėjas paskelbė oficialų pasiūlymą likusioms akcijoms supirkti.
3 vieta: Lietuvos kapitalo rinkose pastarasis dešimtmetis nebuvo įspūdingas. Teigiamų tendencijų galima įžvelgti nebent obligacijų rinkoje, kurioje emisijas sėkmingai išleido ne viena Lietuvos bendrovė. Visgi, 2020 m. pabaigoje įvyko ilgai lauktas valstybės valdomos energetikos bendrovės „Ignitis grupės“ pirminio viešojo akcijų siūlymas (Initial Public Offering, IPO). „Ignitis grupė“ iš viso išplatino apie 27 proc. akcijų, ir pritraukė 450 mln. eurų tolimesnėms investicijoms, papildomai prie tais pačiais metais išplatintos 300 eurų obligacijų emisijos. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, įsigijęs 4 proc. bendrovės akcijų, tapo didžiausiu smulkiuoju akcininku. Tikimasi, kad šis IPO padidins Lietuvoje veikiančios „Nasdaq“ vertybinių popierių biržos aktyvumą ir likvidumą, bei panašiu keliu paskatins žengti ir kitas valstybės valdomas bendroves.
2 vieta: Lietuvoje didžioji pasaulinė finansų krizė stipriausiai palietė du bankus – 2011 m. lapkričio mėn. Lietuvos bankas kreipėsi į teismą dėl AB bankas Snoras bankroto, o 2013 m. pradžioje buvo paskelbtas Ūkio banko moratoriumas, ir paskirtas laikinasis administratorius. Siekiant apsaugoti indėlininkų interesus, buvo sutarta su kitu rinkos žaidėju – AB Šiaulių bankas – kad šis perimtų 789 mln. eurų vertės Ūkio banko įsipareigojimus, kartu su tokios pat vertės turtu. Didžiausias AB Šiaulių bankas akcininkas Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, siekdamas sustiprinti banko kapitalo bazę, pagreitinti Ūkio banko bankinės veiklos perėmimo procesą bei stabilizuoti padėtį Lietuvos finansų sektoriuje, suteikė subordinuotą 20 mln. eurų paskolą. Šis sandoris ženkliai padidino AB Šiaulių bankas valdomą turtą bei įsipareigojimus, padėjo pagrindinus tolimesnei banko plėtrai.
1 vieta: Bankas Luminor buvo įkurtas 2017 m., sujungus Nordea ir DNB bankų veiklą Baltijos šalyse. Tuo metu bankas užimė 23 proc. Baltijos šalių paskolų rinkos, jo turtas viršijo 15 mlrd. eurų, o kapitalas siekė daugiau nei 1,7 mlrd. eurų. 2018 m. pabaigoje privataus kapitalo fondų valdymo bendrovė Blackstone ir jos vadovaujamas konsorciumas už 1 mlrd. eurų įsigijo 60 proc. Luminor akcijų paketą. Po sandorio Nordea ir DNB išlaikė po 20 proc. Luminor akcijų; tiesa, Blackstone pasiekė išankstinį susitarimą įsigyti likusį 20 proc. akcijų paketą iš Nordea per artimiausius keletą metų. Rinkos dalyviai svarstė, kad naujieji savininkai įneš kiek naujų bankininkystės madų, ir Luminor bus rimtas konkurentas Baltijos rinkoje dominuojančiai skandinavijos bankų kultūrai. Taip pat spėliojama, kokiu būdu šis finansinis investuotojas realizuos savo investiciją ateityje – galbūt tai taps dar vienu dideliu sėkmingu IPO Baltijos šalių biržose, o galbūt rinkoje atsiras naujas strateginis žaidėjas?
Vieta |
Dydis |
Komentaras |
Metai |
1 |
1 mlrd. eurų |
Banką Luminor įsigijo Blackstone |
2018 |
2 |
789 mln. eurų |
Šiaulių bankas perėmė dalį Ūkio banko įsipareigojimų ir turto |
2013 |
3 |
450 mln. eurų |
Ignitis įvykdė IPO |
2020 |
4 |
313 mln. eurų |
Valeant Pharmaceuticals įsigijo Sanitas |
2011 |
5 |
300 mln. eurų |
Euroapotheca Švedijoje įsigijo Apoteksgruppen |
2018 |
6 |
284 mln. eurų |
Maxima Grupė Lenkijoje įsigijo Stokrotka |
2018 |
7 |
268 mln. eurų |
Lietuvos valstybė iš E.ON Ruhrgas International ir Gazprom įsigijo energetikos sektoriaus įmones |
2014 |
8 |
220 mln. eurų |
Teo įsigijo Ominitel |
2015 |
9 |
211 mln. eurų |
Thermo Fisher Scientific įsigijo Fermentas International |
2010 |
10 |
191 mln. eurų |
PZU įsigijo Lietuvos Draudimas |
2014 |