1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer
  • Asociacija vienijanti finansų profesionalus
  • Organizacija, turinti didžiausią kompetenciją finansų srityje
  • Nenutrūkstamas profesinis ir asmeninis tobulėjimas

Asociacija vienijanti finansų profesionalus

Asociacija vienijanti finansų profesionalus

Organizacija, turinti didžiausią kompetenciją finansų srityje

Organizacija, turinti didžiausią kompetenciją finansų srityje

Nenutrūkstamas profesinis ir asmeninis tobulėjimas

Nenutrūkstamas profesinis ir asmeninis tobulėjimas

Previous
Next


Finansų rinkų dalyviai sutarė bendromis jėgomis skatinti šalies kapitalo rinkos augimą

Finansų analitikų asociacija kartu su vertybinių popierių birža NASDAQ OMX Vilnius surengė finansų rinkų dalyvių diskusiją „Lietuvos kapitalo rinkos likvidumo skatinimas“, kurioje, išanalizavę esamą padėtį, sutarė, kad šalies kapitalo rinką paskatintų augti ne tik naujų bendrovių ir investuotojų atėjimas, bet ir teigiamas požiūris į šią rinką, juolab, kad pagrindas būti nusiteikus optimistiškai tikrai yra.

 

Finansų analitikų asociacijos (FAA) narė Daiva Gerulytė, moderavusi diskusiją, konstatavo, kad vokiečių mokslininkų naujausių tyrimų duomenimis trečdaliu paaugusi kapitalo rinka lemia šalies BVP vienam gyventojui augimą 30%. Listinguojamose bendrovės padidėja valdymo efektyvumas. Taip pat kapitalo rinka, kaip alternatyva lėšų pritraukimui, tampa itin svarbi griežtėjant bankų reguliavimui, nes tai reiškia, kad bendrovėms - ypač smulkioms ir vidutinėms - bus dar sudėtingiau gauti paskolų. Todėl bendromis pastangomis reikia skatinti šalies kapitalo rinkos plėtrą, ypač pritraukiant į biržą naujas valstybės valdomas ir privačias bendroves.

Optimizmo, kad į šalies kapitalo rinką ateis naujų bendrovių, kurių vertybiniai popieriai bus įdomūs investuotojams, suteikia keletas veiksnių. Pasak Lietuvos banko Reguliuojamos rinkos priežiūros skyriaus viršininko Vaido Cibo, naujų bendrovių atėjimas į biržą tėra laiko klausimas, bent jau ilgesniu laikotarpiu, nes jau dabar yra nemažai užaugusių gerų bendrovių, keičiasi jų akcininkai bei jų požiūris į finansavimo šaltinius.
Analitikai konstatavo, kad ES struktūrinė parama per Jeremie programą steigiant rizikos kapitalo fondus buvo sėkminga šalies smulkaus ir visutinio verslo plėtrai. Daugelis bendrovių nebebijo įsileisti investuotojų. Po kelerių metų tokių įmonių bus dar daugiau, nes keičiasi Europos Sąjungos politika – struktūrinių fondų lėšos lengvatinėmis sąlygomis bus skiriamos finansų inžinerijai, t.y. bus teikiama ne negrąžinama subsidija, o investuojamos lėšos į įmonės kapitalą, teikiamos garantijos, skolinama, siekiant, kad lėšos atsipirktų. Lietuva turėtų sulaukti iki 473 mln. Lt ES struktūrinių fondų lėšų smulkioms ir vidutinėms įmonėms finansuoti. Šiuo metu apie 90% Lietuvos įmonių atitinka ES smulkių ir vidutinių įmonių apibrėžimą. Užauginę įmonę verslo angelai, rizikos kapitalo fondai ir kt. investuotojai, tikėtina, naujų akcininkų ieškos ir per biržą. Pasak Armintos Saladžienės, NASDAQ OMX Vilnius prezidentės, tereikia vieno tokio gero pavyzdžio, kad juo pasektų kiti. Ir dar reikia, kad rizikos kapitalo fondai ar verslo angelai jau pradinėje stadijoje planuodami į kokią bendrovę investuoti, neatmestų galimybės tą bendrovę atvesti į biržą.

A.Saladžienė sako, kad finansinės inžinerijos priemonės, kurios sėkmingai veikia rizikos kapitalo ir verslo angelų fonduose, t.y. kai bendrovių finansavimui panaudojamos ir ES struktūrinių fondų, ir privačių investuotojų lėšos, galėtų būti pritaikytos ir kapitalo rinkoje, palengvinant kelią smulkioms ir vidutinėms įmonėms pritraukti lėšų.

FAA diskusijos dalyviai sutarė, kad Lietuvos kapitalo rinkai reikia naujų tiek valstybės valdomų, tiek privačių bendrovių ar naujų jau esamų bendrovių emisijų, nes didesnė vertybinių popierių biržos kapitalizacija bei laisvai cirkuliuojančių akcijų skaičius  didina biržos patrauklumą instituciniams investuotojams. Kita vertus, analitikai konstatavo, kad ir esamas biržos likvidumas neturėtų būti kliūtis pensijų fondams investuoti, nes pensijų fondai – tai ilgalaikiai investuotojai. 2013 metų pabaigoje  iš maždaug 5,2 mlrd. Lt pensijų fonduose sukauptų būsimųjų pensininkų lėšų 38,6 mln. Lt buvo investuota į Lietuvos ir kitų Baltijos šalių įmonių akcijas ar investicinius fondus (KIS), investuojančius tik šiame regione.
Pasak V.Cibo, įstatymu nustatytų investavimo į nuosavybės vertybinius popierius ribų pensijų fondai dar nepasiekė, todėl, kalbant bendrai, šiai dienai priežiūros institucija neturėtų prieštarauti pensijų fondų investicijų didinimui į nuosavybės vertybinių popierių emitentus, kotiruojamus Lietuvoje ar Baltijos šalyse, jeigu tai atitinka pensijų fondo investavimo strategiją.

Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis pastebėjo, kad rinkoje šiuo metu yra  galimybių pigiai įsigyti stabiliai dirbančių, gerai valdomų Lietuvos bendrovių akcijų. Jei investuotojas norėtų iškart investuoti 100.000-200.000 Lt, tai esamo biržos likvidumo tikrai užtektų. Pasak V. Plunksnio, tereikia geros valios investuoti į savo namų rinką.

Tęsdamas investuotojų pritraukimo į namų rinką temą, V.Plunksnis FAA diskusijos dalyvius supažindino su sėkmingu Rumunijos valdžios sprendimu, kuris lėmė, kad Rumunijos vertybinių popierių birža dabar laikoma viena iš aktyviausių  Rytų Europoje. Rumunijos valstybė nutarusi kompensuoti akcijomis turtą, per prievartą atimtą iš jos piliečių karo metu, 2005 m. įkūrė fondą S.C. Fondul “Proprietatea ” S.A., kuris turi daug mažumos akcijų paketų valstybės įmonėse. Fondo tikslas – uždirbti pelną ir investuoti namų rinkoje. 2010 m. tarptautinio konkurso keliu buvo pasirinktas išorinis fondo valdytojas – vienas didžiausių pasaulyje turto valdytojų „Franklin Templeton“, kuris ne tik gerai valdo, skatina valstybines įmones ateiti į biržą, bet ir reklamuoja bei suteikia šiam Rumunijos fondui ir projektui bei šalies vertybinių popierių rinkai žinomumą. Fondas dažnai tampa naujų viešai platinamų akcijų (angl. Initial Public Offering, IPO) pirkėju, organizuoja valdomų akcijų paketų platinimą, superka savo akcijas ir pan. Sėkmingą fondo veiklą iliustruoja, pvz.,  „Romgaz“ 390 mln. eurų IPO, kuriame dalyvavo ir daug smulkių investuotojų, ar Rumunijos valstybinės atominės elektrinės 10 proc. akcijų išplatinimas per IPO.

SEB Finansų maklerio skyriaus vadovas Arvydas Jacikevičius įvardino dar vieną šalies kapitalo rinkos problemą – prestižo trūkumą. Pasak jo, ir į Varšuvos biržą išėjo bendrovės dėl prestižo, o padidinus mūsų biržos prestižą galima būtų susigražinti į ją ir dalį iš 3 mlrd. litų dabar užsienyje investuotų Lietuvos namų ūkių lėšų.
Pasak A.Jacikevičiaus, rinkos prestižui labai pakenkė krizė, kuri nuo mūsų nepriklausė, bet per kurią praradusieji investicijas gali į rinką ilgai negrįžti. Kenkia tai, kad nepakankamas dėmesys skiriamas smulkiesiems akcininkams. Rinka smarkiai nukentėjo nuo dviejų bankų bankrotų, o investuotojai liko nusivylę, kaip buvo vykdomos bankroto procedūros. Tačiau, pasak A.Jacikevičiaus, jau atėjo laikas mūsų biržai atsigauti, ypač, jei visų bendromis pastangomis imsimės gerinti Lietuvos kapitalo rinkos prestižą.

Apibendrinant, FAA diskusijos dalyviai sutarė, kad valdžios sprendimas dalį valstybės įmonių akcijų išplatinti per vertybinių popierių biržą, ne tik suaktyvintų jos veiklą, bet ir turėtų stiprų teigiamą poveikį šalies ekonomikos augimui.  O stiprinant vietinę investuotojų bendruomenę būtinas finansinis švietimas suaugusiems, švietimo programos mokykloms, būtina nuosekliai viešinti rinkos sėkmės istorijas, ką jau daro, ir dar aktyviau darys ateityje Lietuvos bankas, FAA, NASDAQ OMX Vilnius, bankai bei kiti finansų rinkos dalyviai.

Atgal

Kontaktai

Finansų analitikų asociacija
A. Goštauto g. 40A (Strata)
LT-01112 Vilnius
Tel.: +370 615 19 689
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.