Galimos antrosios krizės bangos poveikis Lietuvai

  • Spausdinti

Finansų analitikų asociacijos rugsėjo 8 d. vykusioje diskusijoje „Galimos antrosios krizės bangos poveikis Lietuvai“, kurios tikslas buvo peržvelgti makroekonomines prielaidas antrajai krizės bangai, aptarti jų pasireiškimą mikro ekonominiame lygmenyje, įvertinti galimą poveikį įmonėms ir ekonomikos sektoriams, investuotojams, analitikai sutarė, jog artimiausiais metais reikia laukti pasaulio ekonomikos augimo sulėtėjimo, bet ne recesijos. Prognozuojama, kad pasaulio ekonomika 2012 m. turėtų augti apie 2-3 proc., Kinijos – apie 5 proc., Vakarų šalių ekonomikos augimas svyruos apie 0 proc., o Lietuvos – apie 2-3 proc.

Specialistai minėjo, kad šiuo metu mūsų šalis (kaip ir pasaulis) yra šiek tiek geresnėje padėtyje, nei per pirmąją krizę – ekonomikoje nėra burbulų, verslas – gerai išmoko pirmosios krizės pamokas ir yra atsargus.

 

„Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė sakė, kad, nors išorinės prielaidos blogėja, bet visgi „Danske Bank“ analitikai prognozuoja pasaulio ekonomikos augimo sulėtėjimą, bet ne recesiją. Didžiausias skirtumas nuo prieš tai buvusios krizės yra tas, kad sulėtėjimo priežastys yra ne JAV, o Europoje. Ir blogiausia padėtis yra finansų sektoriuje. Lietuvai, kurios eksportas į Europos Sąjungą sudaro apie 60 proc., didžiausią įtaką darys padėtis ES. Lietuvos ekonomikai blogiausios pasekmės būtų tada, jei šalis pakliūtų į mažo augimo spąstus, augtų mažiau nei galėtų. Tačiau teigiama žinia yra ta, kad Lietuva esamu laikotarpiu yra geresnėje padėtyje nei buvo prieš pirmąją krizę todėl, kad nebeturi burbulų. Italija, Ispanija ir Airija yra pajėgios išspręst savo valstybių viešosios skolos ir kt. problemas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas teigė, jog pramonininkai jaučia, kad atsigavimas lėtėja. Bendrovių vadovus neramina 2 dalykai – didėjantis neaiškumas rinkose bei besikaupiančios atsargos. S.Besagirskas apgailestavo, kad šalyje labai mažai skatinamos investicijos į technologijas, o verslas šiuo metu nesugeneruoja lėšų investicijoms į technologijas. Bankų kreditai – taip pat yra problema, nes pastarųjų metų sugriežtinta bankų skolinimo politika atvedė prie to, kad įmonės kreditų į bankus nebesikreipia. Neigiama yra ir tai, kad labai daug šalies įmonių dirba kitiems kaip darbo jėga. Tai, kad nėra eksporto kredito draudimo, reiškia, kad Lietuvos verslas turi blogesnes sąlygas nei Vakarų.

„Swedbank“ analitikos padalinio „Swedbank Markets“ vadovas Tomas Andrejauskas teigė, jog Lietuva atvira ir maža šalis, kurios 75 proc. BVP sudaro eksportas, ekonomikos sąlygų negalima nagrinėti atskirai nuo pasaulio rinkų. 20 proc. BVP sunešantis vidaus vartojimas nedaug tegali daryt įtakos (nors fiskalinė drausmė labai reikalinga). O žiūrint į aplinką aišku, kad recesijos grėsmė didelė, bet stagnacijos – dar didesnė. „Swedbank“ analitikai prognozuoja, kad didesnė tikimybė yra, Vakarų šalių ekonomika neaugs, Kinijos – augs apie 5 proc., o pasaulio – 3-4 proc. Lietuvos augimas greičiausiai bus apie 2-3 proc. Viena iš finansavimo problemų ta, kad Lietuvoje ūkis finansuojamas kreditų pagalba ir nėra nei akcijų rinkos, nei privačių, rizikos kapitalo investuotojų. T.Andrejauskas sakė, jog šiuo laikotarpiu itin didelė yra politinė rizika. Tai yra, jei Europos politikai sugebės surasti kelius, kaip išspręsti ES valstybių skolos problemas, tai spartesnio ekonomikos augimo jau galima tikėtis 2013 m.

Algirdas Baranauskas, Nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ sekretorius transporto politikai ir informacijai, teigė, jog transportas tokia šaka, kuri ateinančias krizes pajunta pirmoji. Taip buvo ir prieš pirmąją krizę, kai transporto sektoriuje pelningumas krito 2007 m. Šis rodiklis blogėjo ir 2008 m., 2009 m., tačiau 2010 m. pelningumas jau kilo ir dabar išlieka tame pačiame lygyje. 2010 m. transporto bendrovės įsigijo 2000 krovininių transporto priemonių. A.Baranauskas sakė, kad Lietuvos transporto sektorius yra konkurencingas, nes didžioji dauguma transporto priemonių yra ne senesnės nei 5 m., 35 proc. jų yra 5-10 metų senumo ir tik 9 proc. – daugiau nei 10 metų senumo. Pasimokusios iš pirmosios krizės bendrovės yra gerokai atsargesnės todėl tikėtina, kad didelio nuosmukio šiame sektoriuje nebus.

Atgal