Finansų analitikų asociacijos apskritojo stalo diskusijos

  • Spausdinti

Finansų analitikų asociacijos rugsėjo mėn. diskusijoje „Galimos antrosios krizės bangos poveikis Lietuvai“, kurios tikslas buvo peržvelgti antrosios krizės bangos makroekonomines prielaidas, aptarti jų pasireiškimą mikro-ekonominiame lygmenyje, įvertinti galimą poveikį įmonėms, sektoriams ir investuotojams, analitikai sutarė, jog artimiausiais metais reikia laukti pasaulio ekonomikos sulėtėjimo, kad bus recesija – tikėtina gerokai mažiau. Prognozuojama, kad pasaulio ekonomika 2012 m. turėtų augti apie 2-3 proc., Kinijos – apie 5 proc., Vakarų šalių ekonomikos augimas svyruos apie 0 proc., o Lietuvos – apie 2-3 proc. Specialistai teigė, kad šiuo metu mūsų šalis (kaip ir pasaulis) yra šiek tiek geresnėje padėtyje, nei per pirmąją krizę – ekonomikoje nėra burbulų, verslas – gerai išmoko pirmosios krizės pamokas ir yra atsargus.

 

Violeta Klyvienė, „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims

V. Klyvienė sakė, kad, nors išorinės prielaidos blogėja, bet visgi „Danske Bank“ analitikai prognozuoja pasaulio ekonomikos augimo sulėtėjimą, bet ne recesiją. Didžiausias skirtumas nuo prieš tai buvusios krizės yra tas, kad sulėtėjimo priežastys yra ne JAV, o Europoje. Ir blogiausia padėtis yra finansų sektoriuje. Atsinaujinusią skolų krizę lemia struktūrinių skolų problemos. Baimę kelia tai, kad Europos Sąjunga nesugeba suvaldyti periferinių Europos valstybių skolų krizės, kad viešojo sektoriaus krizė gali įgauti didesnį mastą, ir tai gilina pasitikėjimo krizę.

V. Klyvienė sako, kad Europoje didžiausią nerimą kelia tai, kad nėra visuotino sutarimo dėl ES Europos finansinio stabilizavimo mechanizmo (EFSM). Nors, pvz., Vokietijos konstitucinis teismas palaimino Vokietijos dalyvavimą EFSM, Slovakija savo parlamentui dalyvavimo EFSM nuostatas turi pateikti iki sausio mėn.

Graikijos skolų restruktūrizavimas nusikelia - Graikija pažadėjo naują fiskalinio griežtinimo programą, o privataus sektoriaus indėlis gelbėjant Graikijos skolą kol kas nėra aiškus. Šis neaiškumas yra papildomas rizikos veiksnys, nes reikalauja nuolatinio kasdienio naujienų sekimo.

Be to, nors Italijos vyriausybė paskelbė palyginti labai neskausmingą deficito mažinimo programą – PVM didinamas tik 1 proc. ir simboliškai didinami mokesčiai turtingiesiems - šalyje kilo didžiulis pasipriešinimas. Europos centrinis bankas (ECB) nesirengia mažinti palūkanų normų, tai reiškia, kad verslui skolintis nebus lengviau.

Pasaulio ekonomikos lėtėjimą lėmė ne tik naftos brangimas, itin neigiamai veikiantis naftą importuojančias šalis, ne tik monetarinio ir fiskalinio griežtinimai ciklai, bet ir gamtos jėgos - žemės drebėjimas Japonijoje, kuris netikėtai sumažino optimizmą, kad Japonijos ūkis atsigaus greičiau.

Didelę riziką, kad ekonomika toliau stos, kelia ne tik euro zonos skolų ir Europos bankų problemos, bet ir tai, kad mažėja Azijos potencialas traukti už ausų pasaulio ekonomikas, ir, kad monetarinės ir fiskalinės politikų galimybės daryti įtaką ekonomikoms, yra ribotos. Bet koks naujas fiskalinis impulsas susilaukia visuomenės pasipriešinimo ir veda į naują užburtą ratą, o JAV Federalinių rezervų sistemos (Fed) pasirengimas toliau spausdinti pinigus, rodo, kad monetarinės politikos srityje efektyvios bus tik netradicinės priemonės.

Tarp rizikos veiksnių „Danske Bank“ analitikai“ įvardija ir vis dar silpną JAV pramonės paklausą ir neatsigaunančią darbo rinką.

Tačiau, nežiūrint šių rizikos veiksnių, pasak V.Klyvienės, „Danske Bank“ analitikai visgi neprognozuoja recesijos arba mano, kad ji gali būti nedidelė todėl, kad JAV nuosmukio tikimybė mažesnė nei Europos. JAV ekonomikai smukti neleis jau susikaupęs didelis investavimo potencialas, atsiradęs dėl to, kad namų ūkiai stipriai taupė, o investuojama buvo nedaug. Lengvėja kreditavimo sąlygos. Svarbu ir tai, kad JAV nekilnojamojo turto (NT) rinkoje padėtis išlieka aiški – joje nelaukiama nei augimo, nei nuosmukių.

Poveikis Lietuvai

Lietuvai, kurios eksportas į Europos Sąjungą sudaro apie 60 proc., didžiausią įtaką darys padėtis ES. Teigiama žinia galėtų būti ta, kad Italija, Ispanija ir Airija yra pajėgios išspręst savo valstybių viešosios skolos ir kt. problemas, o Graikija yra palyginti nedidelė šalis.

Nors pasaulyje galima dar ne viena panika akcijų rinkose, o akcijų arba turto kainos kritimas neigiamai veikia tiek gyventojus, tiek ir įmones, vis dėlto Lietuvos akcijų rinka labai sekli, todėl tikėtina, kad realus šios rinkos nuosmukis šalies ekonomikai neturėtų didelės įtakos. („Danske Bank“ ekonomistų vertinimu išsivysčiusiose rinkose 10 proc. akcijų vertės kritimas lemia apie 0,33 proc. mažesnį BVP, vartojimo išlaidų mažėjimą ir kt.)

Dėl makroekonomikos disbalanso – didelio deficito, galime sulaukti didesnių palūkanų ir atitinkamai lėtesnio ekonomikos augimo. Lietuvos ekonomikai blogiausios pasekmės būtų tada, jei šalis pakliūtų į mažo augimo spąstus, augtų mažiau nei galėtų. Lietuvos didžiausia grėsmė – jos valstybės skola, nors, palyginti su kitomis valstybėmis ji yra maža. Tačiau net ir toji maža valstybės skola, o kartu su maža ir dėl to nepatrauklia rinka, palyginti prasta demografine padėtimi ir didele emigracija gali lemti, kad investuotojai bus linkę šalį aplenkti. Kita vertus, teigiama žinia yra ta, kad Lietuva esamu laikotarpiu yra geresnėje padėtyje nei buvo prieš pirmąją krizę todėl, kad nebeturi burbulų (kaip ir pasaulis).

V.Klyvienė sakė, kad kiekvienas postūmis iš išorės Lietuvai sukels šoką, ir tik nuo mūsų priklausys, kiek būsim stiprūs ir pasirengę tuos šokus pergyventi. Tam reikia didinti konkurencingumą, pritraukti investicijų (nors ir nepalanki aplinka, būtų labai teigiama tapti eksportuotoju IT sektoriuje).

Tomas Andrejauskas , „Swedbank“ analitikos padalinio „Swedbank Markets“ vadovas

T. Andrejauskas teigė, jog Lietuva atvira ir maža šalis, kurios 75 proc. BVP sudaro eksportas, todėl jos ekonomikos sąlygų negalima nagrinėti atskirai nuo pasaulio rinkų, tarsi išėmus vyšnią iš stiklainio. 20 proc. BVP sunešantis vidaus vartojimas nedaug tegali daryt įtakos, juolab, kad vidaus vartojimas neatsigavęs – dar 20 proc., nei buvo prieš krizę. Nors, be abejo, fiskalinė drausmė labai reikalinga.

Taigi Lietuvoje bus blogai, jei kitose rinkose bus blogai, o žiūrint į aplinką aišku, kad recesijos grėsmė didelė, bet stagnacijos – dar didesnė. Problema yra tai, kad jau beveik išnaudotos ir monetarinės, ir fiskalinės skatinimo priemonės. Be to, dabartinės monetarinė ir fiskalinė politikos nukreiptos į priešingas kryptis.

„Swedbank“ analitikai 2012-2013 m. yra numatę tris galimus scenarijus: 60 proc. tikimybė, kad pasaulio ekonomikos augimas sulėtės, t.y. pasaulio ekonomika augs 3,5-4 proc. per metus, t.y. mažiau negu gali potencialiai augti, o Vakarų šalių ekonomikos neaugs. Išsivysčiusiose šalyse toliau bus žadamos struktūrinės reformos ir biudžeto konsolidavimas. Tuo pačiu metu ekonomika skatinama ir finansų rinkos raminamos žemomis palūkanų normomis bei netradicinėmis priemonėmis. Finansų rinkų svyravimo poveikis realiai ekonomikai – ribotas.

Antrasis scenarijus sako, kad yra 30 proc. tikimybė, jog pasaulio ekonomikos augimas sulėtėja iki mažiau nei 2 proc., besivystančių šalių augimas labai sulėtėja, o išsivysčiusiose šalyse prasideda recesija. Euro zonos skolos krizė išplinta į didžiąsias šalis, galimas kai kurių euro zonos šalių nemokumas.

Trečiasis „Swedbank“ analitikų numatomas scenarijus, kurio tikimybė – tik 10 proc., - geresnė augimo perspektyva. Šiuo atveju politikai turėtų priimti greitus, koordinuotus ir adekvačius sprendimus. Nerimas rinkose sumažėja, lūkesčiai gerėja, padidėja vartojimas ir investicijos, o pasaulio ekonomikos augimo tempai padidėja iki 5 proc.

Pasak T. Andrejausko, „Swedbank“ analitikai mato bendrą pasaulinę tendenciją - investicinių planų įgyvendinimui trukdo ne kreditų nebuvimas, bet neteisingi lūkesčiai. Šiuo metu Lietuvos eksportas yra labai aukštame lygyje, jis didesnis nei buvo kada anksčiau – su tuo sutiko visi diskusijų dalyviai. BVP jau susigražino beveik pusę krizės metu prarastos vertės ir iki lygio, buvusio prieš krizę, BVP dar reikia paaugti 10,2 proc. Tuo tarpu lėčiausiai atsigauna vartojimas. (Pagrindiniai ekonomikos augimo veiksniai – namų ūkių vartojimas ir investicijos).

„Swedbank“ analitikai prognozuoja, kad Lietuvoje metinė infliacija aukščiausia lygį pasiekė gegužę, vėliau ji mažėjo ir 2011 metų pabaigoje sumažės iki 2,5 proc. II ketvirtyje nedarbas mažėjo sparčiausiai Baltijos šalyse ir metų pabaigoje jis turėtų sumažėti iki 14,3 proc. (Per 7 š.m. mėnesius sukurta 70,8 tūkst. darbo vietų – tik šiek tiek mažiau nei per tą patį laikotarpį atleista darbuotojų 2009 m.). Nedarbas mažės ir 2012 m. ir 2013 metais. Neto darbo užmokestis 2012 m. ir 2013 m. atitinkamai didės 5,5 proc. ir 6 proc. Realus darbo našumas augs lėčiau nei atlyginimai. Vartotojų pasitikėjimas ir mažmeninė prekyba auga lėtai ir šie rodikliai labai priklausys nuo bendro sentimentų fono pasaulyje. Pasak „Swedbank“ analitikų, tikėtina, kad realus emigracijos mastas buvo daug mažesnis, nei rodo oficiali statistika (138.000 gyventojų) – nebent dauguma emigravusių galėjo būti niekada darbo jėgai nepriklausę gyventojai (ką tik baigę mokslus, kaimo gyventojai, asocialūs asmenys, turtingieji, neturintys poreikio dirbti, pensininkai ir vaikai). Statistikos duomenys rodo, kad 2008 m. pradžioje darbo jėgą sudarė 1.588.000 gyventojų, o š.m. II ketvirtį – 1.641.000 gyventojų.

T.Andrejauskas sakė, kad su galima recesija susitvarkyti šaliai padės tai, kad per pastaruosius metus įmonės tapo daug produktyvesnės, sustiprėjo jų konkurencingumas. Namų ūkiai, kaip ir įmonės gerokai sumažino savo finansinius įsipareigojimus, vartoti pradėta pagal pajamas. Pvz., teigiama tendencija yra ta, kad jei 2009 m. ir 2010 m. namų ūkiai paskolų turėjo daugiau už indėlius, tai 2011 m. indėlių ir paimtų paskolų stulpeliai susilygino. Prognozuojama, kad 2012 m. namų ūkių vartojimas augs greičiau nei 2011 m. todėl, kad bus padidintos senatvės pensijos (apie +5,5 proc. arba 600 mln. Lt), kad toliau mažės vidutinis nedarbo lygis sumažės. (2012 m. jis sieks 13 proc. 2013 m. – 10,5 proc.). Atsigaunant statybų sektoriui pradės mažėti žemos kvalifikacijos nedarbas, nors struktūrinis nedarbas išliks problema.

Ateinančiais metais didės neto atlyginimai (nominalus augimas 5,5 proc.), o kai kurių paslaugų (IT, apskaitos) bei apdirbamosios gamybos sektoriuose atlyginimai gali augti ir greičiau. Minimali mėnesio alga (MMA) gali padidėti 10,8 proc., bet perkamoji galia išaugs mažiau. Pasak analitikų, MMA didinimo teigiama įtaka būtų ta, kad didesnis MMA sumažintų neoficialų darbo užmokestį, didintų skirtumą tarp socialinių pašalpų ir minimalaus atlyginimo. tačiau neigiama tai, kad MMA didinimas apsunkintų naujų darbo vietų kūrimą ypač regionuose ir darbo vietų nekvalifikuotai darbo jėgai.

2012 m. pingant naftai ir kitiems ištekliams mažės ir infliacija – iki 2,5 proc. Mažėjančios gamtinių išteklių kainos ir mažesnė infliacija reiškia didėjančią tikimybę tenkinti infliacijos Mastrichto kriterijų. Tačiau infliacija vėl didės 2013 m. dėl augančių atlyginimų ir galimai nepakankamų gamybinių pajėgumų.

Teigiama šalyje tai, kad naujų paskolų apimtys auga, kreditavimo sąlygos gerėja. Naujai išduotų kreditų skaičius 2011 I ketv. siekė 366,1 mln. Lt. Kreditavimo sąlygos bus geresnės, tačiau naujų paskolų augimas bus lėtas. Naujos „atsakingo skolinimo“ taisyklės lėtins būsto paskolų augimą. Tačiau teigiama yra tai, kad tai gali paskatinti gyventojų taupymą. Vis tik tikėtina, kad taupymo norma pamažu mažės nuo 2009 m. pasiekto rekordo - 7,9 proc.

T.Andrejauskas teigė, kad viena iš Lietuvos ūkio finansavimo problemų yra ta, kad Lietuvoje ūkis finansuojamas kreditų pagalba ir beveik nėra nei akcijų rinkos, nei privačių, rizikos kapitalo investuotojų (nors pinigų yra). O geros įmonės paskolas gauna labai gerom sąlygom. (Galima daryti prielaidą, kad pastarųjų finansavimo šaltinių nėra todėl, kad turime per daug išvystytą kreditų rinką).

„Swedbank“ analitikai konstatavo, kad tikėtina, jog biudžeto deficitas bus arti 3 proc. Šalies biudžeto konsolidaciją būtina tęsti, nes ekonominio pagrindo išlaidų didinimui nėra – 2011 m. valdžios sektoriaus deficitas viršys 5 mlrd. Lt , 2012 metais jis sumažės iki 3 mlrd. Lt. 2012-2013 m. valstybė turės refinansuoti 1,4 mlrd. euroobligacijų. Kadangi Lietuvos BVP ir toliau išlieka mažesnis, nei galėtų būti, šalis turi tęsti būtinas struktūrines reformas - aukštojo mokslo (vietojo nemokamo – studijų kreditai), valstybinių įmonių (arba jas privatizuoti), sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos sistemos. Reikia liberalizuoti darbo rinką (laisvas darbo jėgos judėjimas – šalies privalumas trumpu laikotarpiu), atsisakyti neefektyvių valstybės funkcijų ir mažinti verslo reguliavimą bei šešėlinę ekonomiką.

„Swedbank“ analitikai prognozuoja, kad Lietuvos BVP 2011 m. augs 6,3 proc. iki 104.629 mln. Lt, 2012 m. - 4,7 proc., iki 111.737 mln. Lt, o 2013 m. - 4,5 proc., iki 119100 (2010 m. augo 1,3 proc. (94642 mln. Lt), 2009 m. – 14,7 proc. (91526 mln. Lt), 2008 – 2,9 proc. (111483 mln. Lt).

T.Andrejauskas sakė, jog poliarizacija tarp Pietų ir Šiaurės Europos yra labai didelė, taigi šiuo laikotarpiu itin didelė yra politinė rizika. Tai yra, jei Europos politikai sugebės surasti kelius, kaip išspręsti ES valstybių skolos problemas (Lietuvai gerai, kad Skandinavijos bankai neturi išdavę kreditų Pietų Europoje), tai ekonomikos augimo jau galima tikėtis 2013 m. Tačiau politinio susitarimo atveju galima didesnė Europos šalių integracija, pvz., atsiras bendras pajamų mokestis ir t.t.

Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius

S. Besagirskas teigė, jog pramonininkai jaučia, kad atsigavimas lėtėja. Ypač pastebimi ir neramina 2 dalykai – didėjantis neaiškumas rinkose bei besikaupiančios atsargos (sandėliuose).

Lietuvos pramonininkų konfederacija kartą į ketvirtį atlieka vadovų lūkesčių tyrimus (tiesiogiai apklausia 130 šalies apdirbamosios pramonės vadovų) ir pateikia „Pramonės lūkesčių indeksą“ (PLI). Vadovų prašoma įvertinti sektorių, kuriuose jie dirba, dabartinę padėtį ir perspektyvas ateinančiam ketvirčiui. 2011 m. III ketv. PLI siekė 67 punktus, 4 punktais mažiau nei II ketvirtyje ir 3 punktais mažiau nei 2010 m. 3 ketvirtyje. Pvz., III ketvirtyje 53 proc. apklaustųjų vis dar tikėjosi, kad užsakomos produkcijos kiekis didės, tuo tarpu II ketvirtyje tokių vadovų buvo 63 proc. Pasak S.Besagirsko, dabar pradeda veikti realioji ekonomika, t.y. be skatinimo pinigų.

S.Besagirskas apgailestavo, kad šalyje labai mažai skatinamos investicijos į technologijas, o pats verslas šiuo metu nesugeneruoja lėšų investicijoms į technologijas. Todėl tikėtina, kad po 3 metų pagal techninį lygį Lietuva jau būs atsilikusi nuo tų šalių, kurios dabar ją vejasi.

Bankų kreditai – taip pat yra problema, nes pastarųjų metų sugriežtinta bankų skolinimo politika atvedė prie to, kad įmonės kreditų į bankus nebesikreipia. Taigi išlieka problema: bankai nepasitiki verslu, o verslas nebeina į bankus kreditų. Kita vertus, jei Lietuvoje bankai neskolina yra galimybė pasiskolinti kitų ES šalių bankuose – LPK žino tokių atvejų. Apklausoje dalyvavę vadovai nurodė, kad š.m. III ketvirtyje skolinimosi poreikis nepasikeitė.

Neigiama yra ir tai, kad labai daug šalies įmonių dirba kitiems kaip darbo jėga. Šiuo atveju įmonės patenka į uždarą ratą – atlieka pigius užsakymus ir joms neužtenka lėšų nei darbuotojų atlyginimams kelti, nei investicijoms. Kad pinigų investicijoms liks vis mažiau, rodo ir vadovų prognozės: 46 proc. jų prognozavo, kad žaliavų kainos kils ir tik 23 proc. teigė, kad kels ir savo produkcijos kainas.

Tai, kad nėra eksporto kredito draudimo, reiškia, kad Lietuvos verslas turi blogesnes sąlygas nei Vakarų. S.Besagirskas sako, kad, pvz., šalies verslas gali sėkmingai ateiti į arabų rinką (LPK žino 4 sėkmės atvejus), bet Vakarų verslininkai, kurie turi galimybę draustis, į naujas rinkas gali eiti be nerimo, daug drąsiau, nes neatsiskaitymo (nesėkmės) atveju, jam nuostolius padengs draudimas. LPK atstovas sutinka, kad šiuo metų kai kurios įmonės įmonės neima atlikti visų užsakymų bijodamos dėl ateities, bijo priimti žmonių, pirkti pajėgumų, nes po metų gal nebereiks nei pajėgumų, nei darbuotojų.

Algirdas Baranauskas, Nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ sekretorius transporto politikai ir informacijai

A.Baranauskas teigė, jog transportas tokia šaka, kuri ateinančias krizes pajunta pirmoji. Taip buvo ir prieš pirmąją krizę, kai transporto sektoriuje pelningumas krito 2007 m. Šis rodiklis blogėjo ir 2008 m., 2009 m., tačiau 2010 m. pelningumas jau kilo ir dabar išlieka tame pačiame lygyje. Taigi rinka pradėjo atsigauti 2010 m.

2011 m. transporto bendrovės įsigijo 2000 krovininių transporto priemonių, t.y. jų konkurencingumas – sustiprėjo, ir tai yra labai teigiama žinia. Lietuvos transporto sektorius yra konkurencingesnis ir jo perspektyva - gera, nes didžioji dauguma transporto priemonių yra ne senesnės nei 5 m., 35 proc. jų yra 5-10 metų senumo ir tik 9 proc. – daugiau nei 10 metų senumo. Kita vertus, transportas – toks sektorius, kurį kartais labiau veikia santykiai tarp valstybių nei ekonominiai veiksniai, Pvz., šį sektorių smarkiai paveikti gali sunkiai prognozuojami veiksmai – transporto leidimų į Rusiją trūkumas metų pabaigoje, galimos ES sankcijos Baltarusijai, kelių mokesčio pokyčiai ES šalyse ir pan. Pasimokusios iš pirmosios krizės bendrovės yra gerokai atsargesnės todėl tikėtina, kad nuosmukis pasieks tokį mastą, koks buvo, juolab, kad neatsakingos transporto bendrovės (neatsakingai ėmusios kreditus) bankrutavo (per bankrotų piką 2009 m. sausį-balandį 586 įmonės (12,1 visų įmonių) buvo įregistruoti turto areštai, 45 proc. šių įmonių dabar nebeveikia). „Creditreform Lietuva“ , atlikusi kelių transporto įmonių kredito rizikos tyrimą, priėjo prie išvados, kad krovinių pervežimo įmonių kredito rizika mažiausia, jos sėkmingai dirba, nes padidėjo paklausa. Be to, įėjimo į rinką barjerai smarkiai išaugo.

 

Straipsnio autorė - FAA narė Audronė Ranonytė

Atgal